>
 
Straipsniai
Spausdinti

AUGALŲ FORMAVIMAS

 

Paskutiniu metu vėl jaučiamas didelis susidomėjimas formuotais augalais ir išaugusi jų paklausa. Ankstesnis medžių ir krūmų formavimo meno suklestėjimas buvo ryškus XVI – XVIII amžiuose, kartu su sodo architektūros klestelėjimu, kai rūmų parkus imta sodinti griežtais geometriniais raštais, kuriems buvo būtini griežtų formų medžiai ir krūmai.

Ryškūs tokio stiliaus pavyzdžiai yra reguliaraus stiliaus Europos parkai, bei gyvatvorių labirintai, kurie buvo madingi ypač Anglijoje XVII – XVIII amžiuose.

plačiau...

Dabartinis susidomėjimas siejamas su keliomis priežastimis.  Pirmoji ir pagrindinė susidomėjimo formuotais augalais priežastis – jie labai dera prie šiuolaikinės miesto ir atskirų pastatų architektūros. Griežtų geometrinių formų statiniai, kurių apdailai naudojamas minimalus medžiagų , spalvų, tekstūrų kiekis, lemia ir griežtą, lakonišką aplinkos želdinimą. Šiam tikslui geriausiai tinka konkrečių formų augalai, kurie puikiai tinka prie šaltos šiuolaikinės architektūros. Ir kaip bebūtų skaudu kraštovaizdžio dizaineriams, jų darbus labiau ar mažiau lemia supanti mus architektūra. Šiuolaikininėje kraštovaizdžio architektūroje mes nepamatysim atskiro augalo grožio. Formuotų augalų grupėse, vaizdinis efektas sukuriamas bendro kontūro grožiu, kuris priklauso ne nuo gamtos, o nuo žmogaus.

Antroji priežastis – tai susidomėjimaas rytietišku kraštovaizdžio kūrimo menu, ypač Japonijos, kur nuo senų laikų buvo naudojami formuoti medžiai. Tai siejama su minimmalizmu kraštovaizdžio architektūroje, su erdvių želdinamų plotų trūkumu. Beveik visi japonų sodai, lyginant su europiniais parkais yra miniatiūriniai, todėl augalai juose palaikomi kompaktiškų formų, kas pasiekiama pastoviu medžių ir krūmų genėjimu ir formavimu. Taip pat nuo senovės Japonijoje ir Kinijoje buvo auginami miniatiūriniai medžiai vazonuose – „bonsai“. Bėgant laikui meistrai šį meną su didele meile perkėlė ir į atvirą gruntą, todėl japonų soduose atsirado medeliai suformuoti pagal „bonsai“ tipus ir principus.

Taip pat formuoti medžiai ir krūmai naudojami nuosavų namų ir sodybų želdinimui, bet dažniausiai tik kaip gyvatvorė.

 

Augalų lajos formavimas, suteikiant jiems griežtą formą, šiuo metu vystosi keletu krypčių.

Pirmoji kryptis – selekciniu būdu kuriamos naujos augalų veislės, kurių lajos,  auginant natūraliomis sąlygomis, turi vienokią ar kitokią griežtą formą. Prie tokių selekcininkų sukurtų veislių galima priskirti augalus, kurie turi koloninę (glaustašakę), rutulio, plataus arba siauro konuso, pusrutulio, ir net piltuvėlio ar skėčio pavidalo lajos formą. Konkrečių geometrinių formų augalo lajos sukuriamą vaizdinį efektą galima sustiprinti, įskiepyjus augalą į poskiepį, tuo pakeliant jį į tam tikrą aukštį virš žemės paviršiaus ir išryškinant jo formą.  Projektuojant kraštovaizdžio dizainą, būtina atsižvelgti į tai, kad dauguma šių augalų, išlaiko grižtą lajos formą tik jauni ir esant pakankamam apšvietimui.

 

Spygliuočiai

 

Augalai kolonine laja:

 

Picea abies ‚Inversa‘(Eglė paprastoji „Inversa“) (ypač skiepyta forma)

Picea pungens ‚Iseli Fastigiata‘(Eglė dygioji „Iseli Fastigiata“)

 

Pinus strobus ‚Fastigiata‘(Pušis veimutinė „Fastigiata“)

Pinus silvestris ‚Fastigiata‘ (Pušis paprastoji „Fastigiata“)

Pinus nigra ‚Fastigiata‘ (Pušis juodoji „Fastigiata“)

Pinus nigra ‚Piramidalis‘ (Pušis juodoji „Piramidalis“)

Pinus nigra ‚Columnaris‘ (Pušis juodoji „Columnaris“)

Pinus nigra ‚Green Tower‘ (Pušis juodoji „Green Tower“)

 

 

Taxus baccata ‚Fastigiata‘ (Kukmedis europinis „Fastigiata“)

Taxus baccata ‚Fastigiata Robusta‘(Kukmedis europinis „Fastigiata Robusta“)

Taxus baccata ‚Standishii‘(Kukmedis europinis „Standishii“)

 

Thuja occidentalis ‚Piramidalis Compacta‘(Tuja vakarinė „Piramidalis Compacta“) (suaugęs augalas)

Thuja occidentalis ‚Columna‘ (Tuja vakarinė „Columna“) (suaugęs augalas)

Thuja occidentalis ‚Smaragd‘ (Tuja vakarinė „Smaragd“) (suaugęs augalas)

Thuja occidentalis ‚Brabant‘ (Tuja vakarinė „Brabant“) (suaugęs augalas)

Thuja occidentalis ‚Europe Gold‘ (Tuja vakarinė „Europe Gold“) (suaugęs augalas)

 

Chamaecyparis thyoides ‚Andeleyensis‘ (Puskiparisis tujinis „Andeleyensis“)

 

Juniperus communis ‚Arnold‘ (Kadagys paprastasis „Arnold“) (suaugęs augalas)

Juniperus communis ‚Gold Cone‘ (Kadagys paprastasis „Gold Cone“) (suaugęs augalas)

Juniperus communis ‚Golden Chowers‘ (Kadagys paprastasis „Golden Chowers“) (suaugęs augalas)

Juniperus communis ‚Hibernica‘ (Kadagys paprastasis „Hibernica“) (suaugęs augalas)

Juniperus communis ‚Sentinel‘ (Kadagys paprastasis „Sentinel“) (suaugęs augalas)

 

Larix decidua ‚Puli‘ (Maumedis europinis „Puli“) (skiepytas augalas)

Larix decidua ‚Pendula‘ (Maumedis europinis „Pendula“) (skiepytas augalas)

Larix kaempferi ‚Stiff Weeper‘(Maumedis japoninis „Stiff Weeper“) (skiepytas augalas)

 

Augalai rutuliška laja:

 

Chamaecyparis lawsoniana ‚Minime Glaw‘ (Puskiparisis lausono „Minime Glaw“)

Chamaecyparis lawsoniana ‚Mini Globus‘ (Puskiparisis lausono „Mini Globus“)

Chamaecyparis lawsoniana ‚Rogersii‘ (Puskiparisis lausono „Rogersii“)

Chamaecyparis lawsoniana ‚Tharandtensis Caesia‘ (Puskiparisis lausono „Tharandtensis Caesia“)

Chamaecyparis pisifera ‚Tama Himuro‘ (Puskiparisis žirniavaisis „Tama Himuro“)

 

Picea abies ‚Clanbrassilliana‘ (Eglė paprastoji „Clanbrassilliana“)

Picea abies ‚Goblin‘ (Eglė paprastoji „Goblin“)

Picea abies ‚Little Gem‘ (Eglė paprastoji „Little Gem“)

Picea abies ‚Gregoriana‘ (Eglė paprastoji „Gregoriana“)

Picea glauca ‚Alberta Globe‘ (Eglė baltoji „Alberta Globe“)

Picea glauca ‚Blue Planet‘ (Eglė baltoji „Blue Planet“)

Picea glauca ‚Echiniformis‘ (Eglė baltoji „Echiniformis“)

 

Pinus mugo ‚Allgan‘ (Pušis kalninė „Allgan“)

Pinus mugo ‚Mops‘ (Pušis kalninė „Mops“)

Pinus mugo ‚Humpy‘ (Pušis kalninė „Humpy“)

Pinus mugo ‚Gnom‘ (Pušis kalninė „Gnom“)

Pinus mugo ‚Orphir‘ (Pušis kalninė „Orphir“)

Pinus nigra ‚Nana‘ (Pušis juodoji „Nana“)

Pinus strobus ‚Minima‘ (Pušis veimutinė „Minima“)

 

Larix kaempferi ‚Globus‘ (Maumedis japoninis „Globus“)

 

Thuja occidentalis ‚Globosa‘ (Tuja vakarinė „Globosa“)

Thuja occidentalis ‚Tiny Tim‘ (Tuja vakarinė „Tiny Tim“)

Thuja occidentalis ‚Reingold‘ (Tuja vakarinė „Reingold“)

Thuja occidentalis ‚Danica‘ (Tuja vakarinė „Danica“)

 

Plačiai kūgiškos lajos formos augalai:

 

Picea glauca ‚Laurin‘ (Eglė baltoji „Laurin“)

Picea glauca ‚Conica‘ (Eglė baltoji „Conica“)

Picea glauca ‚Blue Conica‘ (Eglė baltoji „Blue Conica“)

Picea glauca ‚Sanders Blue‘ (Eglė baltoji „Sanders Blue“)

Picea glauca ‚Alberta Blue‘ (Eglė baltoji „Alberta Blue“)

Picea glauca ‚Daisy‘s White‘ (Eglė baltoji „Daisy‘s White‘“)

 

Pinus leucodermis ‚Compacta Gem‘ (Pušis baltažievė „Compacta Gem“)

 

Thuja occidentalis ‚Frieslandia‘ (Tuja vakarinė „Frieslandia“)

Thuja orientalis ‚Aurea  Nana‘ (Tuja rytinė „Aurea Nana“)

Thuja orientalis ‚Elegantissima‘ (Tuja rytinė „Elegantissima“)

 

Siaurai kūgiškos lajos formos augalai:

 

Chamaecyparis lawsonia ‚Alumii‘ (Puskiparisis lausono „Alumii“)

Chamaecyparis lawsonia ‚Alumigold‘ (Puskiparisis lausono „Alumigold“)

Chamaecyparis lawsonia ‚Golden Wonder‘ (Puskiparisis lausono „Golden Wonder“)

Chamaecyparis lawsonia ‚Stardust‘ (Puskiparisis lausono „Stardust“)

Chamaecyparis lawsonia ‚Lane‘ (Puskiparisis lausono „Lane“)

Chamaecyparis lawsonia ‚Ivonne‘ (Puskiparisis lausono „Ivonne“)

Chamaecyparis lawsonia ‚Stewartii‘ (Puskiparisis lausono „Stewartii“)

Chamaecyparis lawsonia ‚Columnaris‘ (Puskiparisis lausono „Columnaris“)

Chamaecyparis lawsonia ‚Ellwoodii‘ (Puskiparisis lausono „Ellwoodii“)

Chamaecyparis lawsonia ‚Ellwoodii Gold‘ (Puskiparisis lausono „Ellwoodii Gold“)

 

Juniperus chinensis ‚Obelisk‘ (Kadagys kininis „Obelisk“)

Juniperus chinensis ‚Stricta‘ (Kadagys kininis „Stricta“)

Juniperus chinensis ‚Suetica‘ (Kadagys kininis „Suetica“)

Juniperus scopulorum ‚Blue Arrow‘ (Kadagys kalninis „Blue Arrow“)

Juniperus scopulorum ‚Skyrocket‘ (Kadagys kalninis „Skyrocket“)

Juniperus scopulorum ‚Moonglow‘ (Kadagys kalninis „Moonglow“)

Juniperus scopulorum ‚Wichita Blue‘ (Kadagys kalninis „Wichita Blue“)

 

Lapuočiai augalai

 

Augalai rutuliška laja:

 

Acer campreste ‚Nanum‘ (Klevas trakinis „Nanum“)

Acer platanoides ‚Globosum‘ (Klevas paprastasis „Globosum“)

 

Liquidamber styraciflua  ‚Gumbl‘ (Dervamedis tikrasis „Gumbl“)

 

Prunus x emnens ‚Umbraculifera‘ (Vyšnia krūminė„Umbraculifera“)

Prunus fruticosa ‚Globosa‘ (Vyšnia krūminė „Globosa“)

 

Robinia pseudoacacia ‚Umbraculifera‘ (Robinija baltažiedė „Umbraculifera“)

 

Ulmus minor ‚Umbraculifera‘ (Skirpstas (guoba) paprastasis „Umbraculifera“)

 

Augalai kūgiška laja:

 

Acer platanoides ‚Columnare‘ (Klevas paprastasis „Columnare“)

 

Betula pendula ‚Fastigiata‘ (Beržas karpotasis ‚Fastigiata“)

 

Carpinus betulus ‚Fastigiata‘ (Skroblas paprastasis „Fastigiata“)

Carpinus betulus ‚Columnaris‘ (Skroblas paprastasis „Columnaris“)

 

Liriodendron tulipifera ‚Fastigiata‘ (Tulpmedis gelsvažiedis „Fastigiata“)

 

Morus alba ‚Pyramidalis (Šilkmedis baltasis „Pyramidalis“)

 

Quercus robur ‚Fastigiata‘ (Ąžuolas paprastasis „Fastigiata“)

Quercus robur ‚Fastigiata Koster ‘ (Ąžuolas paprastasis „Fastigiata Koster“)

 

Robinia pseudoacacia ‚Pyramidalis‘ (Robinija baltažiedė „Pyramidalis“)

 

Koloniška laja:

 

Acer platanoides ‚Olmsted‘ (Klevas paprastasis „Olmsted“)

 

Alnus glutinosa ‚Pyramidalis‘ (Juodalksnis „Pyramidalis“)

 

Fagus sylvatica ‚Obelisk‘ (Bukas paprastasis ”Obelisk“)

Fagus sylvatica ‚Rohan Obelisk‘ (Bukas paprastasis ”Rohan Obelisk“)

 

Populus alba ‚Nivea‘ (Tuopa baltoji ‚Nivea“)

Populus alba ‚Pyramidalis‘ (Tuopa baltoji ‚Pyramidalis“)

Populus nigra ‘Italica‘ (Tuopa juodoji ‚Italica“)

 

Prunus serrulata ‚Amanogawa‘ (Vyšnia smailiadantė „Amanogawa“)

 

Pagrindinis būdas suteikti augalui griežtą formą yra kirpimas. Jei jūs turite noro užsiimti šia meno šaka (angl. Topiary Art), jums teks išanksto nusiteikti ilgiems metams darbo. Augalo formavimas prasideda jo „kūdykystėje“ ir privalo tęstis visą medžio ar krūmo gyvenimą. Metams ar dviems apleidus augalą jūs beviltiškai prarasite visus ankstesnius stropaus darbo metus. Augalas, kurį nostoja kirpti, grįžta prie savo natūralios gamtinės formos. Dažnai norint suteikti augalui konkrečią, išanksto sugalvotą formą naudojami įvairūs bambukiniai  karkasai.


Spygliuočių formavimas

 

Būtina žinoti kada tiksliai galima formuoti augalus. Iš praktikos padarėme išvada, kad pirmajį genėjimą geriausia daryti prieš pat pavasarinio sulos judėjimo pradžią. Tai labai trumpas laiko tarpas ankstyvą pavasarį, kai nutirpsta sniegas, bet oro temperatūra dieną nepakyla auksčiau 5 – 6 ºC. Kitas tinkamas periodas prasideda pasibaigus aktyviam augalo sulčių judėjimui. Lietuvos sąlygomis šis laiko tarpas prasideda vasaros vidury ir tesiasi iki spalio mėnesio. Šis periodiškumas nėra tinkamas visų rūšių pušų ūglių nugnybimui. Lietuvos sąlygomis tai geriausia daryti pirmas dvi birželio savaites.

Dažniausiai pirma augalų formavimo patirtis atsiranda formuojant gyvatvores. Todėl ir pradėsim nuo praktinių patarimų, kaip formuoti gyvatvorę.

 

Spygliuočių gyvatvorė

Gerai gyvatvorei formuoti labiausiai tinka tujos vakarinės (lot. Thuja occidentalis), kukmedžio tarpinio (lot. Taxus x media) ir kadagių (lot. Juniperus) veislės. Nepatartina gyvatvorei rinktis Puskiparisį lousono (lot. Juniperus lwsoniana), bet apie jį šiek tiek vėliau. Bandyti sodinti eglių gyvatvorę tikrai neverta, dėl keleto priežasčių: pirma - eglių gyvatvorei reikalingas labai didelis plotas, nes jos šaknų sistema yra paviršinė, horizontali, todėl šalia tokios gyvatvorės neaugs jokie kiti augalai, netgi veja, nes eglės pasisavins iš dirvos visą drėgmę ir maistingas medžiagas apie 3 – 5 metrų spinduliu; antra – pastoviai kerpant apatines plačiausias šakas, laikui bėgant nupliks augalo apačia ir kartu pradings gyvatvorės dekoratyvumas.Spygliuočių_medžių_formavimas_1

Kokybiškiausia gyvatvorė Lietuvos sąlygomis sodinama iš vakarinių tujų (lot. Thuja occidentalis)  veislių. Augalai sodinami viena linija kas 40 – 50 cm į gerai patreštą dirvožemį. Pirmus metus -  du tujų nebūtina formuoti, bet būtina žinoti kokio aukščio gyvatvorės norima. Likus iki numatyto aukščio 20 – 30 cm augalus galima pirmą kartą apkirpti. Kad gyvatvorė būtų vienodo aukščio, sulyg žemiausiu augalu įtempiama virvė, pagal kurią kerpami visi augalai. Pirmais metais šoninis ki rpimas pasireiškia tik stipriai išsikišusių iš bendros linijos šoninių ūglių šalinimu. Vėlesnių kasmetinių genėjimų metu kerpamos viršūnės, kol pasieks norimą aukštį ir atsikišę šoniniai ūgliai. Per 3 - 4 metus augalai stipriai sutankėja ir galima pradėti reguliarius viršutinės ir šoninės plokštum ų kirpimus 2 – 3 kart per metus. Aukštas gyvatvores geriausia formuoti raidės A su nupjauta viršūne forma, t.y. kad šoninės plokštumos būtų ne griežtai vertikalios, bet pasvirusios į gyvatvorės vidinę pusę, arba, kitaip tariant, gyvatvorės pagrindas būtų platesnis už plokščią viršūnę. Taip mes garantuosime kad visas šoninis paviršius gaus vien odą saulės šviesos kiekį ir apatinė gyvatvorės dalis ilgainiui neišretės dėl krintančio šešėlio. Pagrindinė klaida auginant tujų gyvatvorę yra skubėjimas, dėl noro kuo greičiau suformuoti griežtų formų gyvatvorę, per vienerius ar dvejus metus. Geriausia, norint turėti tam tikro aukščio gyvatvorę, galima iš karto sodinti norimo aukščio augalus. Kad gyvatvorė teiktų jums norimą jaukumą ir privatumą, nebūtina jos auginti labai aukštos, dažniausiai pakanka, kad ji būtų truputį aukščiau žmogaus akių lygio, t.y. 1,80 – 2 metrai. Formuojant gyvatvorę būtina atsižvelgti į jūsų sklypo dydį – kuo mažesnis sklypas tuo žemesnė turi būti gyvatvorė. Norint išvengti nuobodumo, galima rinktis s kirtingų veislių augalus, kurie būtų skirtingų atspalvių. Taip galima sukurti įdomaus žaliai – gelsvų atspalvių ritmo gyvatvorę. Beje gyvatvorė neprivalo būti visa vienodo aukščio. Priklausomai nuo apželdinimo įpatumų skirtingose sklypo vietose ji gali būti ne tik skirtingo aukščio, bet ir formos, kad ir viduramžių pilies kontūrų.

Spygliuočių_medžių_formavimas_2Tokiu pačiu principu formuojamos gyvatvorės ir iš lousono puskiparisių (lot. Chamaecyparis lowsoniana) veislių. Tik būtina žinoti,kad šio augalo rūšys nevisada gerai pakelia mūsų šaltas žiemas. Todėl reikia vengti rinktis puskiparisių gyvatvores užmiestyje, atvirose erdvėse. Jai tinkamesnės sąlygos yra miestų ribose, uždaruose sklypuose arba pajūryje, kur žiemos daug minkštesnės.Spygliuočių_medžių_formavimas_3

Labai panašiai formuojamos gyvatvorės iš tarpinių kukmedžių ( lot. Taxus x media) ir kadagių (lot. Juniperus), tik norint gero rezultato, joms teks sugaišti gerokai daugiau laiko, kadangi genėti pradedami dar jaunesni augalai, nors jie kerpami taip pat dažnai, bet patartina ne taip stipriai, kaip tujos. Renkantis tarpinius kukmedžius būtina žinoti, kad norint pažadinti miegančius pumpurus ant stiebo, kas yra augalo tankumo garantas, jį reikia pradėti kirpti labai anksti ir pakankamai trumpai.

Kartais projektuojant sklypo apželdinimą viduržemio jūros stiliumi prireikia kipariso (lot. Cupresus) - labai siauros kolonos arba labai siauro kūgio formos augalų. Lietuvos sąlygomis kiparisai nežiemoja, bet juos lengvai galima pakeisti suformuotų vakarinių tujų veislėmi s. Norint išauginti „kiparisą“ iš tujos reikia bent 1 metus po pasodinimmo leisti jai gerai įsišaknydinti ir tik tada pradėti formuoti: ne mažiau kaip du kart per metus visus šoninius ūglius stipriai apkirpti, kad augalo laja taptu kuo siauresnė ir tankesnė. Kad kirpimas būtų lygus geriausia naudoti puslankio formos šablonus.

Dar vieną tujų rūšį galima naudoti originaliai gyvatvorei sukurti. Augalai šiai gyvatvore i auginami atskirais stačiakampiais „blokais“ pakeltais virš žemės lygio apie 2 metrus, kad po jais le ngvai galėtų praeiti žmogus (pav. 1) . Sodinant gyvatvorę šie blokai glaudžiami vienas prie kito. Juos galima naudoti ir kitoms origialioms kompozijoms. Šiems tikslams labiausiai tinkamas augalas yra Tuja didžioji (lot. Thuja plicata), kuri pasižymi stambiais gabaritais ir labai sparčiu augimo tempu. Tuja didžioji auginama apytiksliai iki 4 metrų aukščio, tada šalinama viršūnė ir vis iškai atidengiamas stiebas iki 1,8 – 2 metrų, laja kerpama suteikiant jai stačiakampio kontūrus (pav. 2) . Palengvinti formavimą galima naudoti kambukinį karkasą, pririšant prie jo šonines šakas (pav. 3) . Kerpama ne rečiau k aip tris kartus į metus: pirmą kartą ankstyvą pavasarį, prieš pradedant judėti augalo sultims; antrą – vidurvasary ir trečią kartą rugpjūčio pabaigoje.Spygliuočių_medžių_formavimas_4Spygliuočių_medžių_formavimas_5Spygliuočių_medžių_formavimas_6

Tokiu pat būdu galime suformuoti ir kitas griežtas formas – rutulius, cilindrus ar kubus ant štambo. Visoms formoms išgauti patogiausia naudoti išanksto paruoštus trafaretus. Did eliems medžiams patartina naudoti didžiają tują (lot. Thuja plicata) ir jos veisles (pvz. „Excelsa“), smulkiasniems -  vakarinės tujos veisles („Smaragd“, „Brabant“, „Columna“, „Hol mstrup“, Pyramidalis“, „Fastigiata“, „Maloniana“).

Iš šių paprastų formų susideda sudėtingesnės, sudarytos iš keleto vienodų arba skirtingų figūrų, tarsi „sumautų ant ie šmo“ (pav. 4 - 6). Jei jum s pavyko įsisavinti aukščiau minėtų paprastų geometrinių formų kūrimo technikas, tai jūs be vargo, pagal pateikta s schemas išmoksite ir sudėtingesnių, kurioms jau prireiks  liniuočių, gulsčiukų ir sudėtingų šablonų, bei karkasų (pav. 7 - 8).Spygliuočių_medžių_formavimas_7Spygliuočių_medžių_formavimas_8

Pasinaudojus kai kurių Kadagio kalninio (lot. Juniperus scopulorum) veislių augimo ypatumais galima sukurti įdomią augalo formą, panašią i schematišką apverstą eglutę. Pirmiausia augalas tankinimas trumpinant ūglius. Norint suteikti konkrečią minėtą formą, medis padalinamas į lygias pagal aukštį dalis. Pagal žymas kylančios šoninės šakos horizontaliai nukerpamos iki pat centrinio stiebo (pav. 9). Tokiai formai labiausia tinka Kadagio kalninio (lot. Juniperus scopulorum) veis lės „Blue Arrow“ ir „Sky Rocket“. Tolimesnė augalo priežiūra reikalauja kasmetinio horiz ontalaus ūglių kirpimo. Neverta stengtis tokios formos augalą išauginti labai aukštą, tai labai apsunkins kasmetinę jo priežiūrą. Eant norui augalo formą galima užbaigti nedideliu rutuliu.Spygliuočių_medžių_formavimas_9

Viena įdomiausių ir sudėtingiausių „topiarinių“ formų, reikalaujančių nevienerių stropaus darbo metų, yra „Spiralė“. Pirmiausia k asmetiniu ūglių trum pinimu formuojamas tankus siaura i kūgiško s lajos formos augalas. Trečiais arba ketvirtais metais, prieš genėjimą spirale, su storos virvė s pagalba augalą sužymime: virvės galą pririšame prie stiebo pagrindo ir vienodu žingsniu apvyniojame visą augalą iki viršūnės (pav. 10). Tada sekatoriaus pagalba, nuo apačios pradedame formuoti „spiralę“, pašalinadami šakas esančias tarp virvių. Galutinai suformuoti augalą (pav. 11) prireiks dar 2 – 3 metų, pakerpant ūglius ir šalinant naujus, atsiradusius iš miegančių pumpurų, nerečiau kaip 2 – 3 kartus per metus.Spygliuočių_medžių_formavimas_10Spygliuočių_medžių_formavimas_11

Parkams arba dideliems sklypams galima kurti įdomias žmonių, gyvūnų ar net baldų formos skulptūrines kompozicijas. Sename parke labai maloniai akį džiugina pora pasivaikščioti išėjusių senjorų, kurių skulptūros suformuotos iš visžalių spygliuočių.

Aukščiausia topiarinio meno išraiška yra sudėtinės erdvinės kompozicijos, dažnai sudarančios persipinančius ornamentus. Tokiai kompozicijai sukurti reikia dešimtmečių, o stropi jų priežiūra reikalauja dar daugiau laiko ir pastangų. Projektuojant būtina prisiminti nedidelį kasmetinį prieaugį ir palikti jam šiek tiek vietos, bei pasirūpinti, kad būtų patogu kompoziciją prižiūrėti.

 

 

Dar kartą norisi prisiminti pagrindines augalų formavimo taisykles:

1. Formuoti augalą geriausia pradėti jauną.

2. Būtina nesistengti suformuoti augalą per greit, nenukirpti daugiau kaip ketvirdalį lajos per kartą , taip labai stipriai nusilpninant augalą.

3. Stengtis kirpti augalą tris kartus per metus, nes praleistas kirpimas sumenkina visų ankstesnių jūsų pastangų ir darbų rezultatus.

 

 

Kitą grupę sudaro augalai, kurių forma yra identiška gamtoje sutinkamų suaugusių medžių formai, tačiau jie yra žmogaus rankų tvarinys, tik stipriai sumažintas. Jie labai panašūs į mums gerai žinomus „bonsai“ medelius, bet tikrais „bonsai“ jų vadinti negalime, nors komerciniuose kataloguose jie dažnai žymimi „lauko bonsai“ pavadinimu.  Dažniausiai naudojamas šiam tikslui augalas yra pušis (lot. pinus), kiek rečiau naudojami maumedžiai (lot. Larix), kukmedžiai (lot. Taxus), kadagiai (lot. Juniperus) arba cūgos (lot. Tsuga).Spygliuočių medžių formavimas pav.12

 

Vieno stiebo medis

Šiam tipui naudojami medžio formos augalai , netinka krūmai, pavyzdžiui pušis kalninė (lot. Pinus mugo), pušis žemoji (lot. Pinus pumila), pušis paprastoji „Waterreri“ (lot. Pinus sylvestris ‚Waterrery‘) ir visos glaustašakės (lot. Fastigiata) formos. Jaunas augalas sodinamas ne tiesiai vertikaliai, bet pasviręs 45º kampu. Laikui bėgant atramų pagalba stiebas išlenkiamas (pav. 12). Šoninės šakos išretinamos nuo apačios link viršūnės „spiralės“ principu - ant kiekvieno išlinkimo paliekant po šaką, nukreiptą į išorę.Augalui pasiekus norimą aukštį pradedame formuoti šakas. Jei naudojame maumedį arba kadagį, formuojant šakas sekatoriumi kerpame visus galinius augimo taškus 3 – 4 metus iš eilės, iki norimo dydžio ir formos. Jei naudojame pušis – pirštais nugnybiame visų jaunų ūglių galiukus. Apie šį būda būtina papasakoti smulkiau, kadangi tai pagrindinis būdas formuojant pušis. Trumpinami pušų ūgliai – tai ūgliai, kurie dar neįgavo tamsiai žalios spalvos, kurių spygliai dar neišsiskleidė. Dviem vienos rankos pirštais suimame jauną ūglį tokiu atstumu nuo pagrindo, kokį ilgį norime palikti, o kitos rankos staigiu judesiu nutraukiame ūglio galiuką (pav. 13). Dažniausiai norint stipriai sutankinti šakos lają, paliekamas apie 2 cm ilgio ūglis, kurio galiuke iki rudens susiformuoja miegantys pumpurai. Jų skaičius, ant gerai išsivysčiusio ir sveiko augalo, gali siekti iki 10 vienetų. Šiuos veiksmus mes privalome kartoti visą likusį augalo gyvenimą. Tokiu būdu ant šoninių šakų ir viršūnės suformuojame labai tankią, šakotą lają, panašią į šluotą. Kad augalo forma būtų išbaigta telieka tik suteikti šoninėms šakoms horizontalią padėtį. Tam patogiausia naudoti virvę, kurios vieną galą pririšame prie šakos, o kitą – prie kuoliuko įkalto prie augalo stiebo pagrindo (pav. 14). Per 2 – 3 metus pastoviai vis stipriau įtempiant virvę, jūs suteiksite šakoms norimą horizantalią formą. Dar porą metų virvę reiktų palikti įtemptą ant augalo, kad šakos galutinai užsifiksuotų norimoje padėtyje. Kitas būdas suteikti šakoms horizontalią padėtį yra pakabinti ant šakų papildomą svorį. Tam galime naudoti pavyzdžiui kokį nors indą, į kurį bėgant laikui, vis dadedame papildomo svorio tiek, kiek reikia kad šaka išliktų horizantali.

Spygliuočių medžių formavimas pav.13 Spygliuočių medžių formavimas pav.14

Norint suformuoti panašaus tipo augalą, galime naudoti ir kai kurias kadagių (lot. Juniperus) veisles. Dažniausiai šios veislės pasižymi greitu augimo tempu ir dydžiu. Jei stiebų yra keletas, o jūs norite vieno stiebo augalo, reikia pašalinti nereikalingus, mažesnius ir silpnesnius stiebus, paliekant patį stambiausią ir sveikiausią. Patartinos juniperus x media (kadagys tarpisis) veislės: „Old Gold“, „Hetzii“, „Kuriwao Gold“, „Blue Alps“.

Panašios formos augalus gerai formuoti ir iš Larix decidua (maumedis europinis), Larix kaempferi (maumedis japoninis), Abies koreana (kėnis korėjinis), Taxus x media ‚Hicksii‘ (kukmedis tarpinis „Hicksii“), Taxus x media ‚Hillii‘ (kukmedis tarpinis „Hillii“), bei Taxus cuspidata (kukmedis dygusis) veislių.

 

Kitas vieno stiebo medžio tipo formavimo būdas yra identiškas pirmajam, tik augalo stiebą paliekame tiesų, neišlenktą. Visi kiti formavimo veiksniai ir principai išlieka tokie patys.Spygliuočių medžių formavimas pav.15

 

Tankią viršūnę ir šakų lają galime sukurti ir skiepyjimo būdu, t.y. kad mums nereikėtų keletą metų tankinti lają, į šonines šakas ir viršūnę galime įskiepyti kitos veislės (tik ne rūšies) augalą, kurio natūrali forma pasižymi tankia, šakota ir labai svarbu – kompaktiška laja. Tuo tarpu stiebą ir šakas formuojame pagal kaip jau pasakojome anksčiau. Skiepam tinkamos veislės: Pinus mugo (pušis kalninė) ‚Benjamina‘, ‚Mops‘, ‚Gnom‘, ‚Humpy‘, Orphir‘, ‚Winter Gold‘ ir kitos. Taip pat Juniperus squamata (kadagys žvynuotasis) veislės „Blue Star“, „Repanda“, „Procumbens Nana“.

 

Dviejų ir daugiau stiebų medis

Norint suformuoti keleto stiebų medį reikia rinktis daugiakamienius spygliučius. Tam labai tinka pušis kalninė (lot. Pinus mugo), pušis žemoji (lot. Pinus pumila), pušis paprastoji „Waterreri“ (lot. Pinus sylvestris ‚Waterreri‘),pušis veimutinė „Radiata“ (lot. Pinus strobus „Radiata). Galima naudoti ir visas kitas pušų veisles ir rūšis, bet pirmiausia joms teks šalinti centrinį stiebą, paliekant tik apatinį šakų vainiką. Iš kitų spygliučių dažniausiai naudojami kadagiai tarpiniai (lot. Juniperus x media) „Old Gold“, „Hetzii“, „Pfitzeriana“, „Plumosa Aurea“, kadagiai žvynuotieji „Meyeri“ (lot. Juniperus squamata ‚Meyeri‘) , Kadagiai kininiai „Blue Alps“ ((lot. Juniperus chinensis ‚Blue Alps‘), kukmedžiai tarpiniai (lot. Taxus x media) „Hicksii“, „Hillii“, kukmedžiai europiniai „Washingtonii“(lot. Taxus baccata ‚ Washingtonii‘), kukmedžiai dygieji „Nana“(lot. Taxus cuspidata ‚Nana‘), cūgos kanadinės (lot. Tsuga canadensis). Bet beveik visiems šiems augalams būtina pašalinti centrinį stiebą ir šakas formuoti kaip keletą kamienų.

Spygliučių medžių formavimas pav.16 Spygliučių medžių formavimas pav.17

Spygliuočių medžių formavimas pav.18 Daugiakamienėms pušims paliekame 2 – 6 labiausiai išsivysčiusius stiebus. Jų apatinę dalį atidengiame pašalindami visas šakas ir leidžiame augti (pav. 15). Kai stiebai pasieks norimą aukštį nukerpame nereikalingas viršutines šakas nuo visų kamienų ir pradedame sutankinimą nugnybiant jaunus ūglius, kad susiformuotų tankios ir vešlios „kepurės“. Svarbu visus stiebus išauginti skirtingo aukščio ir su tam tikrais tarpais tarp „kepurių“. Jei stiebai yra arti vienas kito, virvės ir kuoliukų pagalba juos reikia „išretinti“, t.y. atitolinti vieną nuo kito (pav. 16). Tam galima naudoti ir „standų įtempimą“ – dažniausiai bambuko lazdas (nors tinka ir kitos), kurios atitraukia stiebus vienus nuo kitų ir užtvirtina tokioje podėtyje.

Formuojant tokio tipo augalus iš kadagių ar kitų spygliučių, taip pat kaip ir naudojant pušis, pašaliname nereikalingus kamienus, vėliau atidangiame jų apatinę dalį, auginame iki norimo aukščio (peraugusius stiebus galima pakirpti) ir formuojame tankias plokščias viršūnes (pav. 17, 18).

Kartais atskirų „kepurių“ formavimui naudojami bambukiniai karkasai, prie kurių horizontaliai tvirtinamos smulkios šakelės.

Taip pat „kepures“ galima ir įskiepyti.

Patyrę sodininkai dažniausiai kombinuoja keletą būdu vienu metu.

 

 

 


Formuoti lapuočiai medžiai

 

Lapuočių formavimo principai nelabai stipriai skiriasi nuo anksčiau išdėstytų spygliuočių medžių formavimo. Žinoma jie turi kai kurių ypatumų, kuriuos lemia stambesnis lapų ir bendrai gabaritų dydis, bei greitesnis augimo tempas.

Kaip ir spygliuočių atveju, selekcininkai yra sukūrę nemažai lapuočių veislių, kurios natūraliomis sąlygomis auga taisyklingų ir kompaktiškų formų. (PVZ anksčiau). Nors ir jas kartais būtina pakirpti, kad laja būtų ypatingai taisyklinga ir tanki. Taip pat šių veislių augalai yra naudojami kitoms griežtoms formoms sukurti.

Europoje alėjų želdinimui naudojama pati populiariausia forma yra žardelinė (špalerinė). Šios alėjos pasižymi persipynusiomis, keleto šalia vienas kito augančių augalų, šakomis. Vizualiai alėjos atrodo kaip aukštos pakeltos virš žemės gyvatvorės su atidengtais stiebais. Naudojant tvirtus karkasus, formuoti tokias alėjas galima iš visų rūšių, kurios yra atsparios kirpimui. Karkasą sudaro vertikalūs tvirtai į žemę įkasti stulpai, kurių aukštis siekia numatomą gyvatvorės aukštį, ir tarp jų horizontaliai įtempti metaliniai lynai arba vielos, prie kurių tvirtinamos šoninės šakos.

Formuoti pradedame kai medeliai sulaukia 3 – 4 metų amžiaus. Sveikus medelius sodiname į vieną eilę prie pat jau padarytos konstrukcijos. Nukerpame visas šakas kurios yra žemiau apatinės horizontalios atramos, o viršūnę – lygiai su aukščiausia atrama. Šonines šakas horizontaliai pririšame prie atramų, stengdamiesi kuo stipriau jas ištiesinti. Kitais metais visos paliktos šoninės šakos trumpinamos (tik ne per stipriai), skatinant jų šakojimąsį, o jauni šių metų ūgliai, augantys mums nepalankia kryptimi, nukerpami, paliekant ant jų tik po vieną akutę. Visą naują prieaugį būtina pastoviai tvirtinti prie konstrukcijos. Trečiais metais toliau tęsiame genėjimus ir galime pradėti skirtingų medžių šoninių šakų perpynimą. Susiformavus vientisam žaliam ekranui kerpame kaip paprastą gyvatvorę, toliau šaliname nereikalingus ūglius nuo stiebų, negyvas arba pažeistas šakas, tvirtiname jaunas šakas taip, kad jos uždengtų atsiradusias skyles. Genėti tokią gyvatvorę reikia pastoviai visą likusį gyvenimą.

Aukščiau nupasakotas būdas taikomas, kai medeliai iškart sodinami į gruntą, vietoje kur jie augs visą savo gyvenimą. Visiškas kokybiškos gyvatvorės suformavimas Lietuvos sąlygomis (5 – 6 klimatinė zonos) trunka iki 10 metų. Tai labai didelis laiko tarpas, todėl miesto želdinime dažniausiai naudojami jau griežtai suformuoti medžiai, kuriuos galima rasti medelynuose. Jie yra griežto stačiakampio formos ir sodinant glaudžiami kraštais vienas su kitu. Žinoma taip suformuotus augalus galima sodinti ir neglaudžiant, taip sukurti kitas, originalias kompozicijas. Auginant atskirus griežtai formuotus lapuočius, dažniausiai naudojamos bambukinės konstrukcijos, kurios gaminamos pagal numatomus augalo lajos dydžius. Taip daug paprasčiau kirpti augalus ir išlaikyti reikiamą formą. Taip pat dažnai formuojama lajos forma yra – kubas.

Griežta žardelinė (špalerinė) forma nuo paprastosios skiriasi ypatingai griežtomis linijomis ir savo pločiu. Griežta forma yra gerokai siauresnė. Formuoti pradedame 3 – 4 metų medelius. Visas šonines šakas nesiekiančias apatinės, žemiausios horizontalios atramos – nukerpame. Taip pat pašaliname viršūnę, lygiai su aukščiausia horizontalia atrama. Iš likusių atsirenkame 6 – 10 sveikiausių ir geriausiai išsivysčiusių šakų. Šias šakas, per visą jų ilgį, labai tvirtai pritvirtiname prie horizontalių lynų ir leidžiame augti iki kol jos pasieks gretutinio medžio, tokiu pat būdu užtvirtintas šakas. Tada nukerpame. Tolimesniais metais kerpame visus ūglius iki pirmos ar antros akutės, kurie auga nuo pagrindinių horizontalių šakų. Taip kerpame ir toliau, nepamiršdami visiškai šalinti ūglius, kurie atsiranda ant stiebo.Lapuočių medžių formavimas pav. 19

Kraštovaizdžio architektūroje neretai prireikia žardelinės formos be štambo, t.y. kad žaliasis „ekranas“ būtų nuo pat žemės paviršiaus. Tokiu atveju geriausia naudoti įvairias glaustašakes (lot. fastigiata) veisles: Quercus robur ‚Fastigiata‘ (Ąžuolas paprastasis „Fastigiata“), Quercus robur ‚Fastigiata Koster‘ (Ąžuolas paprastasis „Fastigiata Koster“), Carpinus betulus ‚Fastigiata‘ (Skroblas paprastasis „Fastigiata“), Carpinus betulus ‚Columnaris‘ (Skroblas paprastasis „Columnaris“). Norint suformuoti tokio tipo žardelinę formą, o ypač didelį augalą, būtina labai stipri konstrukcija, prie kurios horizontaliai tvirtaname šonines medžio šakas, kurios natūraliai auga vertikaliai. Kadangi šakas reikia stipriai atlenkti, o jos yra pakankamai trapios, formuoti reikia pradėti anksti, kol augalas yra 3 – 4 metų amžiaus. Šoninėms šakoms pasiekus norimą ilgį, jas apkerpame lygiai pagal konstrukciją. Taip pat apkerpame ir viršūnę. Po kirpimo ant šoninių šakų bunda daugybė miegančių pumpurų. Kadangi naudojame glaustašakes veisles, iš miegančių pumpurų pradeda augti vertikalūs ūgliai, kurie greit užpildo tarpus tarp pagrindinių horizontalių šakų (pav. 19).Lapuočių medžių formavimas pav. 20 Ūglius kurie išsikiša iš mūsų norimos , tvirtiname prie konstrukcijos taip, kad augdami jie uždengtų skyles. Jei sunkiai sekasi dangstyti tarpus, papildomai kerpame tas šakas, kuriomis bandome juos pridengti. Taip skatiname šakojimąsį ir tankėjimą probleminėse augalo vietose. Kaip bebūtų keista, bet papildomai genėti reikia tas medžio vietas, kur ūgliai yra reti ir silpni, bei jo plokštuma turi įdubimų ar skylių, o ne tas, kur ūgliai ir šakojimasis stiprūs. Taip mes stimuliuojame naujų ūglių augimą, bei plokštumos išsilyginimą. Po pilno „ekrano“ suformavimo, galima pradėti sistemingą kirpimą, taip pat, kaip kerpame paprasčiausią gyvatvorę nerečiau kaip du kart per metus (pav. 20).

Labai įdomiai ir efektingai atrodo žardelinės formos suformuotos iš žydinčių augalų. Iškeltoms virš žemės paviršiaus formoms naudojamos skiepytos į aukštą štambą, gausiai žydinčios vaismedžių rūšys ir veislės: Malus (liet. Obelis) ‚Evereste‘, ‚Golden Hornet‘, ‚Hopa‘, ‚Liset‘, ‚Profusion‘, ‚Red Sentinel‘, Pyrus  calleryana (liet. Kriaušė žiedinė) ‚Chanticleer‘, Prunus cerasifera (liet. Slyva kaukazinė) ‚Nigra‘, Prunus serrulata (liet. Vyšnia smailiadantė), Prunus serrulata ‚Kanzan‘‚ ‚Pink Perfection‘, Prunus (liet. Kaulavaisiai, bet šiuo atveju vyšnia) ‚Royal Burgundy‘, Sorbus aucuparia (liet. Šermukšnis paprastasis), Sorbus hybrida (liet. Šermukšnis šiaurinis) ‚Gibbsii‘, Sorbus intermedia (liet. Šermukšnis švedinis) ‚Bronwers‘. Šiuo atveju šonines šakas ir ūglius reikia kirpti tik pagal vaismedžiams skirtas genėjimo technologijas, nes norint sulaukti gausaus žydėjimo ir vaisių mezgimo, reikia suformuoti ir išsaugoti žiedinius pumpurus.

Nuo žemės augančioms žardelinėms formoms kurti dažniausiai naudojamos glaustašakės vaismedžių veislės: Malus (liet. Obelis) ‚Evereste‘, ‚Hopa‘, ‚Rudolph‘, Prunus serrulata (liet. Vyšnia smailiadantė) ‚Amanogawa‘, Sorbus x thuringiaca (liet. Šermukšnis tiuringinis) ‚Fastigiata‘, Sorbus aucuparia (liet. Šermukšnis paprastasis) ‚Fastigiata‘.

Laikui bėgant lapuočių žardelinės formos platėja. Norint jas susiaurinti stipriai apkerpama viena augalo pusė. Per vieną vegetacinį sezoną stipriai apkirpti galima tik vieną augalo pusę, kita pusė kerpama įprastai.Lapuočių medžių formavimas pav. 21 Lapuočių medžių formavimas pav. 22

Naudojant svyrančius augalus, įskiepytus į aukštą štambą, mes galime sukurti dar keletą įdomių formų: skėtį ir pavėsinę. Norint suformuoti tokios formos medį pirmiausia reikia į aukštą (ne žemesnį kaip 2 metrai) ir tvirtą poskiepį įskiepyti tokios pat rūšies augalo svyrančią formą (pav. 21). Per kitus 2 – 3 metus skiepą pakirpinėjame skatindami jo šakojimąsi. Vėliau žemiau skiepo statome konstrukciją, kuri prilaikys svyrančias šakas (pav. 22). Geriausia jas iškarto užtvirtinti prie horizontalių konstrukcijos dalių. Tolimesnė augalo priežiūra apima svyrančių šakų genėjimą, pagal jūsų pasirinktą formą, iki norimo tankumo. Kiekvienais metais būtina pakirpinėti šakas, kurios atsigula ant žemės (pav. 23).Lapuočių medžių formavimas pav. 23 Gyvai pavėsinei sukurti tinkamos lapuočių veislės: Malus (liet. Obelis) ‚Royal Red‘, Corylus avellana (liet. Lazdynas paprastasis) ‚Pendula‘, Ulmus glabra (liet. Guoba kalninė) ‚Camperdownii‘, Gincko biloba (liet. Ginkmedis dviskiautis) ‚Horizontalis‘, Pyrus salicifolia (liet. Kriaušė gluosnialapė) ‚Pendula‘, Prunus serrulata (liet. Vyšnia smailiadantė) ‚Kiku Shidare‘, Tilia tomentosa (liet. Liepa sidabrinė) ‚Pendula‘, Prunus subhirtella (liet. Vyšnia pavasarinė) ‚Pendula‘, ‚Pendula Plena Rosea‘, Fagus sylvatica (liet. Bukas paprastasis) ‚Pendula‘, ‚Purple Fountain‘, ‚Purpurea Pendula‘, Morus alba (liet. Šilkmedis baltasis)  ‚Pendula‘, Carpinus betulus (liet. Skroblas paprastasis) ‚Pendula‘.

Lapuočių medžių formavimas pav. 24Lapuočių medžių formavimas pav. 25 Naudojant lapuočius taip pat galima sukurti formas, panašias į suaugusius medžius, tik gerokai mažesnio aukščio, paprastai vadinamus „bonsai“. Nors tikrais „bonsai‘ medeliais jų vadinti nevertėtų. Tokiam formavimui labiausiai tinkami augalai turintys smulkius lapus ir natūralią tankią lają. Trijų keturių metų amžiaus Lapuočių medžių formavimas pav. 26medelį sodiname į numatytą vietą (pav. 24). Pageidaujamame aukštyje pašaliname viršūnę (pav. 25). Šonines šakas  išretiname, palikdami po 1 – 2 stipriausias šakas kiekvienoje pakopoje (pav. 26), ir įtempimų arba pririšto svorio pagalba, suteikiame joms horizontalią padėtį. Visiškai apnuoginame kiekvieną šaką 20 – 50 cm atstumu nuo stiebo (atsižvelgiant į šakos ilgį ir jūsų pasirinktą augalo formą), o likusius ūglius pakerpame, skatindami šakojimąsi (pav. 27). Per 2 – 4 metus ant kiekvienos šakos genėjimu formuojame tankią horizontalę „kepurę“ (pav. 28).. Vėlesniais metais jaunus ūglius porą kartų per metus pakerpame palikdami po 1 akutę. Esant norui, konstrukcijos pagalba stiebą galima išlankstyti tokiais pat būdais, kaip buvo parodyta formuojant spygliuočius.

Taip pat galima kurti ir daugiakamienes formas. Pašaliname centrinį stiebą virš žemiausios šakų pakopos ir paliekame 2 – 6 stipriausias šonines šakas, iš kurių formuojame naujus kamienus. Pasiekus norimą ūgį nukerpame juos skirtingame aukštyje ir viršūnėse suformuojame tankias horizontalias kepures taip, kaip buvo nupasakota anksčiau (pav. 29).Lapuočių medžių formavimas pav. 27

Į viršų    
English